Marijampolės apskritis – auksinė pietvakarių duonos pintinė, kur horizontas plokščias, o dirva derlinga. Tai suvalkiečių žemė, kurie didžiuojasi tvarkingais ūkiais ir savitu vietiniu šnekamu.
Keliai čia raižomi per begalinius kviečių ir cukrinių runkelių laukus, pralenkdami didingus dvarus su baltais kolonomis ir tvarkingais sodais.
Unikali kelionės stotelė – Vištytis netoliese esantis trimatis taškas, kur miške prie vieno akmens žymeklio susikerta trijų tautų sienos. Netoliese esanti Vištyčio ežero gyluma – viena didžiausių šalyje, siūlanti švarų vandenį maudynėms ir tylas stovyklavietes po ąžuolais. Taip pat verta aplankyti Metalo Fantazija muziejų, kur šimtai skulptūrų iš reciklinto metalo laužo detalių.
Apskritis – žemės ūkio grožio ir tradicinių amatų meistrė. Mažuose miesteliuose kaip Kybartai slepiasi geležinkelio epochos požeminiai rūsiai, o centrinės aikštės dažnai prisipildo šviežios duonos ir vietinio medaus kvapo. Tai rami apskritis, kur dangus atrodo didesnis nei bet kur kitur, o žemės istorija įrašyta vagose.
Marijampolė (apskritis) svarbiausia
- Vištyčio regioninis parkas Važiuokite iki sienos krašto, kad pamatytumėte ežerą, tokį gilią ir skaidrų, kad dažnai vadinamas Europos Baikalu. Parke – banguoti kalvai ir paslaptingi akmenys, žymintys trijų tautų ribą.
- Gelgaudiškio dvaras Neoklasikinis dvaras ant aukštos Nemuno kranto apsuptas milžiniško parko. Viduje – unikalūs paveikslai, rengiami tradiciniai šokių vakarai lankytojams.
- Žiplių dvaras Aplankykite aktyvų kultūros centrą, kur vietiniai kalviai ir keramikai vis dar dirba senose arklidėse. Dvaro parkas garsėja ilgomis liepälių alėjomis ir lauko menu.
- Metalo Fantazija muziejus Unikali lauko galerija su šimtais skulptūrų iš perdirbto metalo laužo. Kūrybiška ir keista stotelė, atskleidžianti regiono pramoninį dvasią.
- Vištyčio vėjo malūnas Aplankykite retą medinį malūną, atstatytą parodyti senojo grūdų malimo mechanizmą. Stovi kalvos viršuje, siūlantis puikų vaizdą į aplinkines žemės ūkio lygumas.
- Šilelio šventasis šaltinis Raskite tylų miško šaltinį, iš kurio vietiniai semia vandenį šimtmečiais tikėdami jo gydomąja galia. Kelias iki šaltinio išmargintas medžio raižiniais ir tyliais suoleliais.
- Sudargo piliakalniai Užlipkite penkis masiivius piliakalnius palei upės krantą, siūlančius tolimus vaizdus. Buvusi svarbi gynybos linija dabar – vaizdingas parkas žygiuotojams.
- Paežerių dvaras Elegantiškas baltas rūmų ansamblis prie ežero su regiono istorijos muziejumi. Aukštas apžvalgos bokštas leidžia apžvelgti plokščias ir derlingas Suvalkijos lygumas.
- Kybartų požeminės ertmės Tyrinėkite paslėptus plytų skliautus ir rūsį po XIX a. geležinkelio stotimi. Šie milžiniški tuneliai tarnavo muitinei prekėms sandėliuoti – tikras paslėptas lobis.
- Didžioji Vištyčio akmuo Pamatykite vieną didžiausių šalies akmenų, kurį legenda sieja su velniu. Milžiniškas orientyras lauko viduryje, pasakojantis apie žemės ledynmečio istoriją.
Keturi vietiniai
Marijampolė (apskritis) istorija
Marijampolės apskritis – intelektualinis ir žemės ūkio širdis, kurioje 1800-aisiais buvo kalama moderni lietuvių tapatybė. Po 1422 m. Melno taikos sutarties, stabilizavusios vakarinę sieną, Sūduvos miškai virto derlingiausia šalies grūdine juosta. Šis žemės ūkio turtas išlaikė mokslininkų kartą, kuri suvalkų šneką pavertė šiandienine standartine lietuvių kalba.
1864–1904 m. apskritis tapo pagrindiniu knygnešių koridoriumi, gabenančių latiniško rašto knygas per Prūsijos sieną per Vištyčio girias. Juos rėmė turtingi ūkininkai, įrengę slaptas namų mokyklas priešintis caro rusyfikacijai. Šis pogrindis užtikrino tautos kultūros išlikimą pačiame pažeidžiamiausiame laikotarpyje.
Marijampolės apskritis – himno lopšys, 1831 m. sukilimo prieš carinę Rusiją taktinė bazė. Dvarai kaip Paežerių stovėjo kaip klestėjimo „aukso amžiaus“ paminklai, kai vietinė bajorija vertino ir arklą, ir plunksną. Šiandien apskritis klesti kaip tarptautinio transito ir derlingos žemdirbystės centras.